- šlekėti
- šlekė́ti, šlẽka, -ė́jo intr. 1. NdŽ, LTR(Lp, Lš) tekėti, sroventi: Tik vanduoj šlẽka in viršų, tik šlẽka, kap eina [lapė per balą] Db. Antrąkart kirtau – kraujai šlekėjo LTR(Mrk). Tau iš nosies kraujas šlẽka Ad. Kraujo šiurkšliai šlekėjo S.Dauk. ║ srove šliaužti: Durnelis kad pradė[jo] kirst beržą, tai kad pradė[jo] pinigai šlekė́tie, tai pilną sermėginę prisipylė (ps.) Tvr. 2. SD363, Sut, N neaiškiai kalbėti, švepluoti, šlekiuoti.
Dictionary of the Lithuanian Language.